Greitojo skaitymo reikia kiekvienam žmogui, nes ateitis priklausys tiems, kas sugebės atsirinkti informaciją didžiuliame sraute, greitai ją įsisavinti ir pritaikyti praktiškai. Nuo interneto atsiradimo visiems prieinamos informacijos kiekiai kasdien auga geometrine progresija. Jeigu mokate ieškoti greitai galite surasti pačią kokybiškiausią ir geriausią informaciją ir dar nemokamai. Kitas dalykas, kiek greitai ją įsisavinsite ir kiek greitai pritaikysite. Taigi gyvenant informacinėje visuomenėje svarbiausi trys įgūdžiai: informacijos radimas, greitas įsisavinimas ir greitas pritaikymas. Greitasis skaitymas jums padės sutaupyti laiko skirto informacijos įsisavinimui.
Ką reiškia greitas pritaikymas? Vieno tyrimo metu buvo ieškomi skirtumai tarp geriausių pardavėjų ir visų likusių. Visų nuostabai pagrindinis geriausių pardavėjų konkurencinis pranašumas buvo ne jų charizma, ne dirbtų valandų kiekis, o naujų idėjų įgyvendinimo greitis. T.y. jų sėkmę lėmė tai, jog jie greičiausiai įgyvendindavo ką sužinodavo naujo. Įsivaizduokime tokią situaciją – jūs ir jūsų kolega gavote po knygą apie naujas pardavimų technikas. Jūs prie knygos prisėdate vakare, nelabai turite jėgų ir noro skaityti ir perskaitote tik po vieną skyrių per dieną, kol baigiate skaityti praeina dvi savaitės. Jūsų kolega nuskenavo visą knygą per vieną vakarą, nebūtinai skaitė viską iš eilės, jis galbūt tik ieškojo tos informacijos kurią iškart galėtų pritaikyti praktiškai. Ją radęs jau sekančią dieną pradėjo tą informaciją testuoti. Jis jau bus pažengęs ir galbūt padaręs daugiau pardavimų negu jūs. Taigi idėjų įgyvendinimo greitis yra vienas esminių įgūdžių versle ir greičiausiai, jog girdėjote posakį, kad ne dideli nugali mažus, o greiti nugali lėtus.
Kiekvienam išmokusiam greitojo skaitymo būtų gerokai mažiau galvos skausmo, nes lėtas skaitymas dažnai nuvargina. Silpsta dėmesys ir koncentracija. Įsivaizduokite jei nuo Vilniaus iki Kauno jums reikėtų važiuoti 50 km/h greičiu. Sugaištumėte du-tris kartus daugiau laiko ir du kartus labiau pavargtumėte, važiuodami erzintumėtės, kad taip lėtai judate ir vėliau jei tik įmanoma vengtumėte tokios kelionės. Taip atsitinka ir su knygomis, jei skaitant pervargstame paskui vengiame skaitymo. Lėtas skaitymas mus perkelia į tai, ką laiko valdymo žinovai vadina pilkąja zona, tai yra toks laikas kada nei dirbi, nei ilsiesi. Nei juoda nei balta.
Taigi pilkojoje zonoje mūsų produktyvumas yra mažiausias ir yra rekomenduojama kuo labiau savo darbo dieną suskaidyti į ryškius darbo ir poilsio intervalus. Tradicinis skaitymas man kažkuo panašus į tą pilkąją zoną, tai skaitome, tai panaršome internete, tai einame pavalgyti, tai vėl skaitome, tai vėl kur kitur mintys nuklysta. Galų gale po dviejų valandų taip vadinamojo ”skaitymo” nieko neprisimeni. Taigi jei jau skaityti, tai skaityti maksimaliai greitai, susikaupus, nesiblaškant, reikalui esant pakartojant, konspektuojant, o jei jau ilsėtis tai ilsėtis.
Vienas dažniausiai pasitaikančių įpročių, kurį būna labai sunku įveikti yra tai, jog kuomet žmogus pasiima knygą į rankas, jis tai laiko poilsiu, galimybe pailsėti, kažkuo ramiai, bet tuo pačiu prasmingai užsiimti. Ir daugelis nereikalauja iš savęs jokios atsakomybės už skaitant praleistą laiką.
Visgi reiktų tą dalyką atskirti, kada skaitymas yra poilsis, o kada yra darbas, kurio metu turite gauti rezultatus. Turėtų būti dvi programos. Viena programa – skaitau atsipalaidavęs savo malonumui, o kita programa – skaitau, nes man tekstas ne atsipalaidavimui, o įrankis darbui, informacija yra reikalinga, kad jos dėka gaučiau kažkokius rezultatus, padaryčiau kažkokius darbus.
Viskas lyg aišku, bet žmonės dažniausiai turi vieną programą, kuri mano minėtų programų miksas. Todėl dažnai būna, jog liekame ir be skaitymo malonumo ir be rezultato. Išblaško pašalinės mintys, pritrūksta gebėjimo atsirinkti tai kas svarbiausia, pritrūksta spartos, nes gilinamės į detales, besigilinant į detales pametame visumos vaizdą. Taip pat nuolat kankina abejonės ir neužtikrintumas, nes atrodo, jog dar ne iki galo viską supratai, jog dar reiktų pasigilinti ir pakartoti.
Žmogus labai inertiška, užprogramuota ir įpročių valdoma mašina. Paėmus knygą į rankas yra dažnai užprogramuota, jog skaitymas tai galimybė bent trumpam ištrūkti iš kasdienybės ir pasinerti į knygą. Taigi kodėl mes taip dažnai mėgstame pasinerti į knygą ir gyventi knygose, filmuose, savo po visą pasaulį klaidžiojančiose mintyse, o ne realiame pasaulyje.
Trumpai noriu papasakoti apie vieną įdomų minčių bruožą. Mūsų mintys gali gyventi 3 skirtinguose laikuose praeityje, dabartyje ir ateityje, lygiai taip pat jos gali nusikelti į kitą vietą ir gyventi kitų žmonių gyvenimą, būtent tai ir vyksta, kuomet skaitome. Mes mintimis galime nusikelti į savo praeitį ir prisiminimus arba į ateitį ir kurti įvairius ateities planus arba būti dabartyje ir užsiimti kažkokia veikla. Tarkime dabar klausote šios audio knygos. Kuomet paprašau seminaro dalyvių įvertinti kiek jų galvose sukasi minčių apie praeitį, dabartį ir ateitį, atsakymai būna įvairūs, bet apibendrinus apie dabartį vidutiniškai sukasi tik 10-20 proc. minčių. Bendroje sumoje praeičiai ir ateičiai atitenka apie 80 proc. Laiko, t.y. daugiau nei pusę laiko žmonės praleidžia galvodami apie tai kas buvo arba apie tai kas bus.
Jei norime skaityti efektyviai, turime nepaisant skaitomo turinio, net jei jis labai įtraukiantis visą laiką išlaikyti tam tikrą budrumą. Tai reiškia, jog nuolat turime palaikyti spartų tempą, turime ieškoti pagrindinių idėjų, jas apibendrinti, įsiminti, visi šie dalykai reikalauja energijos, o kodėl energijos trūksta? Nes ten kur keliauja dėmesys, ten keliauja energija. Jei skaitant aplankė pašalinės mintys ir dėmesys nukeliavo į praeitį, mūsų mintys išgyvena praeitį ir tai pasiima mūsų energiją. Jei norime skaityti efektyviai mes turime būti kažkuria dalimi visuomet esamajame laike „čia ir dabar“, o žmonės nori į siužetą pasinerti visu 100 proc. Taip, galima pasinerti ir visu šimtu procentu ir tai jūsų pasirinkimas. Bet tą jūs jau mokate daryti, siūlau išmokti tai ko nemokate. Gebėjimas sukontroliuoti savo mintis padeda netik skaitymą paversti efektyvesniu, bet ir padeda gyvenime sprendimus daryti greičiau ir aktyviau.
Kaip minčių keliavimas po skirtingus laikus susijęs su sprendimais? Praeityje jūs sprendimų atlikti jau nebegalite, nes praeitis jau praėjo, ateityje sprendimų daryti taip pat negalite, nes ji dar neatėjo. Ar galite nusikelti mėnesiu atgal ir atlikti sprendimą? Negalite, galite tik bandyti koreguoti praeityje darytus sprendimus, bet juos koreguojate šiandien. Lygiai taip pat negalite persikelti mėnesį į priekį ir ten atlikti sprendimą. Galite tik tą sprendimą kažkiek suplanuoti. Tačiau kuomet ji darysite, tai bus jau jūsų dabartis, pavyzdžiui galite suplanuoti, jog už trijų mėnesių skrisite atostogauti, bet kuomet krausite lagaminus, vyksite į aerouostą ir skrisite, tai bus jūsų dabartis. Tad išvada, jog vienintelis laikas, kuriame galite daryti sprendimus yra dabartis.
Taigi visos mintys apie praeitį arba ateitį yra savotiškas laiko gaišimas, nes jos blaško ir atitraukia nuo sprendimų darymo. Jūsų mintys praleidžia didžiąją dalį tame laike kuriame negalite daryti sprendimų. Kaip atliksite tarkime 10 svarbių sprendimų per dieną, ar perskaitysite knygą per vakarą, jei jūsų mintys dirbant nuolat kažkur nuklys? Kad atlikti darbą turite maksimaliai sukaupti savo energiją ir mintis ties juo. O, tai, kad apie dalykus galvojate jų neįgyvendina praktiškai. Tik realūs veiksmai ir sprendimai keičia gyvenimą, o ne galvojimas apie gyvenimą. Kuo labiau išmoksite suvaldyti savo mintis, kad jos nekeliautų į praeitį ir ateitį, tuo labiau galėsite susikaupti į dabartį, o kuomet dėmesys bus esamajame laike, tuomet turėsite ir daugiau energijos įvairiems darbams. O skaitymas, tai taip pat yra darbas, jei jį norime atlikti efektyviai, turime skaitydami nuolat išlaikyti dalį savo dėmesio dabartyje, išlaikyti dalį dėmesio nuolat galvojant, ką su ta informacija veiksiu, kaip ją pritaikysiu, kas joje svarbiausia. Jei negaliu to iškart pritaikyti ir išbandyti ar nebus taip, jog kuomet ateis laikas praktikai būsiu viską pamiršęs?
Man taip atsitiko, kuomet studentaudamas perskaičiau šimtus knygų apie verslą, bet kuomet atėjo laikas užsiimti verslu po kokių 2-3 metų aš jau buvau viską pamiršęs. Taigi nors rizikuoju, jog mano pozicija jums pasirodys pernelyg provokuojanti, bet manau, kad skaitymas turi būti visą laiką labai tikslingas ir po jo turi būti konkretus veiksmai ir perskaitytos medžiagos pritaikymas, o jei to nėra, tai skaitymas yra tam tikra pasyvumo pozicija. Taip, daug perskaičiau, daug žinau, bet kas iš to?
Kaip sakė vienas žymus vokiečių filosofas Goethe „žinios nieko vertos jei nesukuria palūkanų“. Jei skaitau knygą apie laiko valdymą, tai lygiagrečiai reiktų taikyti ten esančius patarimus. Jei nusiperku kulinarinę knygą, tai ne tam, kad papuoščiau lentyną, bet tam, kad tie receptai būtų pagaminti ir paragauti.
Noriu pastebėti, jog mes ir taip esame daugiausia skaitanti karta iš visų gyvenusių ant šios žemės. Įvairūs tyrimai kartais parodo, kad jaunimas skaito mažiau, tuomet vyksta įvairios iniciatyvos skatinančios skaityti. Bet jaunimas skaito mažiau knygų, jų skaitymas nuo knygų persikėlė į internetą, vietoje skaitymo jie daug informacijos gauna video formatu. Taigi bendras jų gaunamos informacijos kiekis nuolat auga ir mūsų vaikai skaitys ir informacijos gaus dar daugiau. Todėl ir norisi pabrėžti, jog ne knygų kiekis svarbu, nesvarbu kokiu formatu gaunama informacija. Svarbu, kad ji virstų rezultatais gyvenime.
Veiksmas, o ne mąstymas yra varomoji jėga.
Jūsų mintys yra jūsų energija.
Ir jei mintys didžiąją laiko dalį praleis apmąstymuose ir praeityje ar ateityje kur negali daryti jokių veiksmų laikas bus sugaištas, rezultato nėra. Jei jūsų dėmesį pagavo televizorius, ten nuėjo ir dalis energijos, jei dėmesį patraukė kažkoks įvykis ten taip pat nuėjo dalis energijos.
Apie ateitį reikia galvoti, bet tikrai ne pusę savo sąmoningo laiko, manau, kokie 10 proc. būtų kaip tik. Skirkite pora valandų per savaitę ateities planų ir tikslų peržiūrai ir to bus pilnai gana. Daugelis žmonių labai mėgsta galvoti apie savo ateities darbus. Jei daug laiko praleidžiate galvodami apie ateities darbus ar jie nuo to bus geriau atlikti? Tikrai ne. Nes darbus galite gerai atlikti tik esamuoju metu ir tik šiandien. Praeičiai skirkite taip pat 10 proc., nes iš praeities galima pasimokyti.
Bet mintys ir dėmesys turėtų būti maksimaliai dabartyje. Pradėkite stebėti į kurį laiką krypsta mintys. Tik pradėjus stebėti bus įmanoma kontroliuoti. Gyventi dabartyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai nuobodu, nes dabartis tikrai negali konkuruoti su meilės romanų saldumu, detektyvų įtampa, ar fantastikos žanro kūryba.
Tačiau, kad ir kokia nuobodi dabartis pasirodytų į ją pažiūrėjus, tik joje daromi sprendimai. O jie yra pagrindinis dalykas, kuris duoda augimą, stiprėjimą ir gyvenimo pokyčius. Jei reguliariai nedaromi svarbūs sprendimai atsiranda nuobodulys, vėliau pasyvumas, nenoras veikti, nuovargis, dėl nedaromų sprendimų, dar vėliau pradeda kristi savigarba, kas dar labiau stabdo nuo sprendimų, ir sukasi užburtas ratas. Paskui labai sunku tą ratą sustabdyti ir pradėti sukti priešinga linkme. Žmogus pradeda gyventi televizoriuje ir knygose, o ne savo gyvenime.
Taigi mintys gyvena trijuose laikuose, o sprendimus galime daryti tik dabartyje, esamajame laike. Tad kuo daugiau laiko išmoksite mintis išlaikyti dabartyje, tuo daugiau sprendimų galėsite padaryti, tuo daugiau energijos turėsite.
Aivaras Pranarauskas
