Pateiksiu Jums per mano didesnę nei 10 metų dėstymo patirtį dažniausiai išgirstus klausimus su atsakymais į juos. Išsireiškimas „keisti“ visiškai nereiškia, kad reikia gėdytis, jog vienas ar kitas klausimas iškilo. Keisti jie yra tuo, kad kyla iš nežinojimo ir baimės išsiaiškinti, su kuo „valgomas“ greitasis skaitymas. Malonaus greitojo skaitymo!
[heading] 1. Ar greitasis skaitymas tik trumpalaikis efektas, po kurio anksčiau ar vėliau grįšiu prie senųjų įpročių?[/heading] Greitajame skaityme yra žinių ir patirčių, kurių dėka pakeisite požiūrį į skaitymą visam gyvenimui. Žinoma, taip pat yra dalykų, pvz.: pratimai, kuriuos atliekant mažiau, greitis gali sulėtėti. Panašiai kaip sporte, jei nesitreniruoji, prarandi sportinę formą. Kiek tai bus trumpalaikis ar ilgalaikis efektas priklauso dar nuo Jūsų požiūrio į mokymąsi. Labai svarbu ar mokymosi procesas buvo maloni ir rezultatyvi patirtis ar daug jėgų reikalaujantis, sekinantis darbas su minimaliais rezultatais. Jei greitasis skaitymas mūsų pasąmonėje bus susietas su nelabai malonia patirtimi, tada pasąmonė automatiškai blokuos visas pastangas skaityti greičiau. Tada iniciatyva greitai baigsis, reikės save priversti dirbti ir greitai grįšite prie senųjų įpročių. Tačiau, jei atmosfera ir nuotaikos, kurios besimokant buvo teigiamos, tai su malonumu karts nuo karto pakartosite pratimus, mokymosi medžiagą ir ilgainiui tai taps įpročiu. [heading] 2. Ar galima savarankiškai išmokti greitojo skaitymo?[/heading] Mokantis greitojo skaitymo savarankiškai galima savo skaitymo greitį padidinti iki 400-600 žodžių per minutę (ŽPM). Ir tai yra viskas. Per dėstymo metus mačiau daug žmonių, kurie bandė siųstis įvairias programas iš interneto, pirko angliškas knygas, skaitė įvairius patarimus internete ir vis vien jie galų gale atsidūrė seminare.Pirmiausia, jų tobulėjimas sustodavo dėl nesuvokimo, kaip mokymosi eigoje kinta greitis ir suvokimas. Taip jie kartu gali lavėti, bet tik iki 400-600 ŽPM ribos, nes sąmonei neužtenka resursų lavinti abu dalykus iš karto. Tai jokiose interneto programose nebūna aptarta, o vyrauja didelis lūkestis, jog abu parametrai lavės kartu ir vos tik padarius keletą pratimų. Taip nutinka, nes besireklamuodami visi siūlo greitus rezultatus be pastangų, o taip niekada nebūna! Galite rasti keletą universalių greitojo skaitymo pratimų, duodančių šiek tiek rezultatų, bet vis vien atsiremsite į minėtas lubas. Norint tobulėti toliau, reikės viską skaidyti ir daryti pratimus atskiriems skaitymo proceso komponentams. O darant pratimą visą savo dėmesį ir energiją reikės skirti tik tam konkrečiam pratimui. Tik taip įmanomas tolimesnis progresas. Tada po kažkiek laiko reiks patikrinti bendrą rezultatą.
Antra – trūksta sisteminio požiūrio, kiek, ką ir kada daryti, trečia – nedirbama su periferika ir artikuliacija. Vienam be pagalbos iš šono išmokti greitojo skaitymo savarankiškai tikrai sudėtinga. Negalite pastebėti savo klaidų, galite neteisingai interpretuoti pratimus, ko pasekoje pratimai būna neefektyvūs. Tam tikrus įgūdžius savarankiškai išugdyti galima, bet kaip ir minėjau, per tuos metus kada dirbu su greituoju skaitymu, neteko matyti, kad kas savarankiškai būtų viršijęs 400-600 ŽPM ribą. Tuo tarpu, seminare jau pirmojo užsiėmimo metu tą ribą įveikiame kartu.
[heading] 3. Ar išmokęs greitojo skaitymo nuo šiol visada skaitysiu tik greitai?[/heading] Čia kaip galvojimas, jog atėjus į lengvaatlečių treniruotę paskui nebemokėsite normaliai vaikščioti ir visada tik bėgiosite. Visada galima įjungti žemesnę pavarą. Bus tekstų, kuriuos perskaitysite tradiciniu skaitymu, nes jie galbūt per trumpi, jog spėtumėte įsivažiuoti. Kuo didesnė teksto apimtis, tuo geriau pasijunta greitojo skaitymo nauda. [heading] 4. Kas bus, jei aš skaitant nieko nesuprasiu?[/heading] Jei atsiranda nuovargis ar įtampa, žmogus pradeda dvejoti, pvz.: „Čia yra svarbūs dokumentai, aš gal geriau dabar nerizikuosiu ir perskaitysiu tradiciniu būdu, o kai skaitysiu namuose kokią knygą tada ir paeksperimentuosiu su greituoju skaitymu.“ Taip jau veikia mūsų sąmonė, jog kuo didesnė atsakomybė ir įtampa, tuo labiau grįžtame prie laiko patikrintų metodų ir senų įpročių, nesvarbu, jog jie nerezultatyvūs. Tačiau turėkite omenyje, jog skaitydami greituoju skaitymu, vietoje 3 valandų sugaišite tik 1 valandą. Vadinasi, jei dėl įgūdžių stokos, įtampos ar nuovargio ir liksite kažko nesupratęs, turėsite praktiškai 2 valandas papildomo laiko. Jį galėsite ramiai skirti pasikartoti tam, kas svarbiausia tradiciniu skaitymu. Kadangi didžiąją dalį informacijos jau būsite gavęs per 1 valandą, per likusias 2 valandas tikrai baigsite viską, ką reikia. Tačiau tai laikinas sprendimas, kol dar nėra tvirtai išlavintų įgūdžių, vėliau išmoksite viską perskaityti vienu kartu. [heading] 5. Jei aš skaitau nedaug, ar man reikia greitojo skaitymo?[/heading] Jei dirbate fizinį darbą ir grįžęs namo norite tik pailsėti, tada visiškai su jumis sutinku, kad skirti ypatingo dėmesio greitajam skaitymui neverta. Tačiau, jei dirbate protinį darbą, tai bus puiki treniruotė, praplėsianti protinių pajėgumų suvokimą. Ateis supratimas, kiek daug galite, ir tai labai padidins pasitikėjimą savimi. Mums visiems karts nuo karto reikia kažkur patobulėti ir tas žinojimas, kad išmokai kažką naujo, vertingo, yra labai reikalingas. Kodėl verta dalyvauti mokymuose? Nes turite maksimaliai įsitraukti visą mokymosi procesą. Jei tik paimsite ir perskaitysite knygą, pažiūrėsite video su tuo susipažins tik Jūsų intelektas. O geriausiai mes išmokstame, kai patiriame įvairių emocijų, kai pajaučiame vidinį persilaužimą, kai esame erdvėje skirtoje mokymuisi ir kai mus supa kiti besimokantys žmonės. Visa tai įsirašo į kūno atmintį ir rezultatas būna daug stipresnis. [heading] 6. Ar ir labai sudėtingus tekstus bus galima skaityti greitai?[/heading] Viskas priklauso nuo jūsų įdirbio. Naudojami pratimai ir metodikos išlieka tokie patys ar skaitote lengvą, ar sudėtingą tekstą. Mokymų metu mes įgūdžius spėjame išlavinti tiek, jog mokymų dalyvis galėtų lengvai ir greitai susitvarkyti su vidutinio sudėtingumo tekstais. Jei tokius pat gerus rezultatus norėtų gauti ir skaitydamas itin koncentruotus tekstus, pvz. „Valstybės žinias“, techninę, teisinę, medicininę literatūrą, jam reiktų dar savarankiškai padirbėti maždaug 1 – 2 mėnesius. Iškilus klausimams visuomet galima konsultuotis su treneriu. [heading] 7. Ar greitasis skaitymas tinka anglų kalbai?[/heading] Taip, tinka. Yra tam tikrų kalbinių skirtumų tarp anglų ir lietuvių kalbų. Tačiau viska išmokta greitojo skaitymo technika tinka ir tekstų skaitymui anglų kalba. [heading] 8. Ar įgūdžiai lieka visam gyvenimui, ar juos reikia nuolat praktikuoti?[/heading] Didžioji dalis žinių ir įgytos patirties išliks visam gyvenimui. Jei norite, kad įgūdžiai išliktų aštrūs ir neprarastumėte to rezultatyvumo, kokį pasiekėte mokymosi metu, reiktų 2-3 kartus per mėnesį prisėsti ir pakartoti pratimus. Tokio papildomo indėlio pilnai pakaks, kad greitojo skaitymo įgūdžiai išliktų tvirti. [heading] 9. Jei akys matys daugiau teksto ar spės mano smegenys apdoroti daugiau informacijos?[/heading] Ne smegenys apriboja informacijos įsisavinimo greitį ir kiekį, o tai, jog visi mano suminėti 9 komponentai niekada nebuvo lavinami. Ar mokykloje Jus kas mokė, kaip lavinti atminti? Kaip lavinti koncentraciją?Jūs nežinote, kiek smegenys gali apdoroti informacijos, nes jos visada buvo įpratusios gauti nedidelį kiekį informacijos labai lėtu tempu. Šio greičio negalėjote padidinti ne dėl to, jog trūktų protinių pajėgumų, o dėl to, jog akys paprasčiausiai nespėja daugiau žodžių pamatyti. Taip pat ir žodžių kartojimas mintyse apriboja skaitymo greitį. Tai, kad smegenys gali apdoroti daugiau informacijos, išduoda pašalinės mintys skaitant. Skaitydami spėjame dar pagalvoti šimtus dalykų. Tuo pačiu ir skaitome ir galvojame, ką šįvakar veiksime, ką valgysime, ką rytoj rengsimės ir t.t. Taigi smegenys atlieka dvigubą darbą skaitymo metu, vadinasi 50 procentų energijos ir dėmesio skiriama pašalinėms mintims.
Taigi stabdis yra ne mūsų smegenų gebėjimas įsisavinti informacija, o tai, jog niekada smegenys negalėjome apkrauti daugiau kaip 350 žodžių per minutę. Jei nuo mokyklos laikų skaitymas būtų buvęs tobulinamas, tai 1000 žodžių per minutę būtų visiems įprastas dalykas. Vos tik padidėja greitis, smegenys labai greitai prisitaiko prie pasikeitusio informacijos kiekio. Tam nereikia nei metų, nei mėnesių, jos greitai pabunda iš letargo miego ir su didžiausiu malonumu bei pasigardžiavimu susiurbia visą padidėjusį informacijos kiekį.
Greitojo skaitymo lektorius
Aivaras Pranarauskas
Parašykite komentarą