Jūs nežinote ką gali jūsų smegenys, kiek gali apdoroti informacijos, nes jie visuomet buvo įpratę gauti informaciją labai lėtu tempu. Šio tempo negalėjote padidinti ne dėl to, jog trūktų pajėgumų, o dėl to, jog akys paprasčiausiai nespėja daugiau žodžių pamatyti skaitymo metu, plius žodžių kartojimas mintyse taip pat apriboja tempą. Kiekvienas šiandien turite tam tikrą operatyvinės atminties kiekį, kurį naudojate informacijai apdoroti ir trumpai noriu papasakoti kaip jis susiformavo.
Prisiminkite kaip vaikas mokosi skaityti. Pirmiausia išmoksta raides, po to daro ką?
Taip, teisingai, raides jungia į skiemenis, ką daro po to?
Skiemenis, jungia į žodžius.
Ką daro po to?
Žodžius dėlioja į sakinius.
Ką daro po to?
Čia ko gero visi susimąstėte.
Toliau nedarome nieko, nors lyg ir intuityviai norėtusi sakyti, jog skaitome didesniais teksto gabalais, pastraipomis, tačiau iš tikro neskaitome. Mes esame įpratę skaityti po 2-3 žodžius, tad pastraipos nei akimis neaprėpiame, o jei ir aprėptume tai ten esančių 30 žodžių nesuprastume, reiktų laiko adaptacijai.
Nuo pradinių klasių iki mokyklos baigimo mūsų tempas spartėjo, žodynas plėtėsi ir piką pasiekė tuo metu, kada buvo didžiausias skaitymo krūvis. Tai gal buvo prieš egzaminus, kuomet liko viena naktis, o ant stalo 3 knygos, kurias reikia perskaityti. Tuo metu jūsų operatyvinė atmintis veikė maksimaliai. Dar kartelį prisiminkime vaiką, kuris mokosi skaityti.
Kaip manote, kuris etapas jam buvo sudėtingiausias?
Įdėmiai skaitykite ir pasirinkite savo variantą.
Variantas A, kuomet mokėsi raides;
variantas B kuomet raides dėliojo į skiemenis;
variantas C, kuomet skiemenis dėliojo į žodžius;
variantas D, kuomet žodžius dėliojo į sakinius.
Taigi kartoju klausimą, kaip manote, kuris etapas vaikui buvo sudėtingiausias? Link teisingo atsakymo nuvesiu užuominomis. Ar nepamenate, jog jei vaikas susiduria su ilgesniu žodžiu pvz. 3 ar 4 skiemenų, jis galūnę bando spėti, arba kol skaito 3-4 skiemenį pirmieji du būna pamiršti. Taip atsitinka dėl to, jog tuo metu vaiko operatyvinė atmintis negali apdoroti daugiau nei dviejų skiemenų, bet jis stengiasi, suaugusieji rodo pavyzdį, taip pat vaikas kasdien darosi vis sąmoningesnis ir operatyvinė atmintis natūraliai vystosi.
Taigi teisingas atsakymas C.
Ši operatyvinė atmintis pas kiekviena yra skirtinga, vieną kartą seminare dalyvavo sinchroninio vertimo vertėja. Ji galėdavo perskaityti 10 puslapių ir viską atpasakoti, bet tas įgūdis susiformavo darbo dėka. Sinchroninis vertimas, tai vertimas žodžiu, turi būti labai dėmesingas ir gerai prisiminti kas buvo pasakyta. Reikia daug operatyvines atminties, kad sutalpinti visas idėjas ir jas paeiliui, tiksliai išversti.
Vaikui teko įdėti pastangų, kad jis perliptų barjerą, taip pat reikia pastangų, kad suformuotume greitesnio skaitymo įpročius. Kaip manote, jei nuo pradinių klasių būtumėte sistemingai mokomas tokių įpročių koks dabar būtų jūsų skaitymo greitis?
Taigi stabdis yra ne ribotas mūsų smegenų gebėjimas įsisavinti informaciją, o tai, jog niekaip smegenims negalėjome pasiųsti daugiau kaip 350 žodžių per minutę. Iš kur tie 350 žodžių? Kai turėsite laisvą minutėlę padarykite eksperimentą. Įsijunkite laikmatį mobiliajame telefone, kad pradėtų pypsėti po minutes, arba ko nors paprašykite, kad sektų laiką ir kai minutė baigsis, jums duotų ženklą. O per tą minutę bandykite skaityti maksimaliai greitai kiek tik galite, supratimas visiškai nesvarbu. Minutei pasibaigus suskaičiuokite visus perskaitytus žodžius. Galiu lažintis jog neviršijote 350, labai labai retas atvejis, kada būna daugiau, o jei ir būna daugiau, tai neviršija 400 žodžių per minutę. Palyginimui galiu pasakyti, kad nereikia nuo pradinių klasių mokytis greitojo skaitymo, užtenka 4 valandų seminare ir didžioji dalis žmonių skaito 600 žodžių per minutę greičiu su normaliu supratimu ir net nebūtų prieš tai patikėję, jog tai įmanoma.
O jei nuo mokyklos laikų skaitymas būtų buvęs tobulinamas, tai 1000 žodžių per minutę būtų visiems įprastas dalykas. Tai maždaug nuo 6 iki 10 kartų greičiau negu vidutinis skaitymo greitis. Ko neišmokote mokykloje, išmokinsiu aš.
Aivaras Pranarauskas
Parašykite komentarą